surakinti

1 surakìnti tr. 1. M vieną prie kito pritvirtinti, prirakinti: Surakìnk į kupetą arklius J. | prk.: Jaunatvė ir sveikata, senatvė ir liga yra viena su kita surakinta (susijusi) Vd. 2. Q559 viską užrakinti: Surakýsiu viską, ir niekas neineis Krok. | refl. tr.: Mūsų marti viską susirakìnus Ėr. 3. Žg sukabinti, sunerti: Pamatus surakìnom Lp. Didelis čia daiktas rąstą ant rąsto krauti ir kampus surakinti K.Bor. Ten rasi tarp ežerėlių, tarp žalių girelių surakintas prastas gryčias mūsų vargdienėlių Vnž. Nesurakinaĩ gerai plytų, ir suklypo pečius Skr. Kryžkaulis tvirtai surakintas su dubens kaulais rš. | prk.: Smurglys surakìnęs lūpas (nutįsęs), o papaisyk, kokis razumnas! Arm. ^ Meškos nagai surakyti (sąspara) B. | refl.: Sustojo pečiais, rankom susrakino ir pradėjo bovytis – kanapę laužt Vlk. Susirakìno čiela eilė per stubą ir ropę rauja Skr. 4. K, DŽ sukaustyti, surišti, supančioti: Kampe tįsojo dvi su iškapotomis skylėmis suvožiamos kaladės, kuriomis surakindavo rekrutų kojas V.Myk-Put. Aš surakyčiau jam kojas rankaites ir įmesčiau į kuoraitį RD35. Su lenciūgais jį drūtai surakìno K.Donel. Lenciūgaičiu surakìno ir nusvarė [vagį] Grv. Pančiomis surakinti N. | Ir tyli upaitė, ledais surakinta K.Bink. Sausros žemę surakino į kūlį Vvr. | prk.: Gyvenimas su savo dėsniais žmogų laiko surakinęs Vd. 5. suveržti: Tuo savo kulšes su nauju diržu surakino K.Donel. Pančekų negalu autis – kojas suspaus, surakìns Lkv. 6. suspausti, suremti (apie skausmą, ligą ir pan.); padaryti nejudrų, sustingdyti (ppr. kūno dalį): Vienu metu surakino koją, nors tu rėk! Sb. Nugarą surakìno: negaliu nė pajudėti Kv. Krūtinė surakìnta: sunku orą įtraukti Kv. Visa surakìnta diegliais Dbk. Deginantis skausmas surakina sprandą P.Cvir. Skausmas surakìno kairį šoną: nė atsigult, nė atsikelt LKT168(Grk). Mano širdį surakìno: nė žado turiu, nė proto turiu Ar. Su viena antra diena surakìno (paralyžiavo) Šv. Surakìno liežuvį po operacijos Krš. Baimė surakino jam sąnarius rš. Paulius stovėjo šalia, labai norėjo ginti draugą, tačiau nežinia kas laikė surakinęs jo rankas ir kojas V.Bub. Išgąstis surakino merginą ir prikalė prie vietos Pt. Nepaprastas rimtumas, gal ir rūpestis laikė jo veidą surakinęs Pt. Nepratarė nė vieno žodelio, tartum kas būtų surakinęs jam lūpas J.Balč. Man kad kas žiaunas surakintų, tai ir tai aš šitaip neištylėč LTR(Ds). Kad jam žandus surakintų už tokią kalbą! Upt. | prk.: Žvarbios vėtros širdį surakino S.Nėr. | refl.: Kai atsiranda grūdai, tada varlės žandai susirakina (nustoja kurkti) TŽIV477. 7. sukąsti: Surakìno dantis, negalia nė pražiodinti Krš. 8. refl. Š, Ėr lytiškai santykiauti (apie šunis): Ant grįžkelės šunes susirakìnę Alk. ×9. refl. žr. 1 užrakinti 5 (refl.): Visi prisakymai viename prisakyme meilės surakinasi brš. \ rakinti; aprakinti; atrakinti; įrakinti; išrakinti; parakinti; parrakinti; prarakinti; prirakinti; surakinti; užrakinti